muitas

muĩtas (brus. мытo) sm. (2) 1. SD31, Lex110, K valstybinė rinkliava už įvežamas iš užsienio ar į jį išvežamas prekes: Po muĩtui medžiai J. Druską, kaip ir kitas reikalingas prekes, feodalai gabeno iš užsienio be muito ir iš to gerai uždirbo rš. Įvežamasis muĩtas DŽ. Apsauginis muitas rš. Mažu muitu tas prekes įveža Plt. Ataduokiat todrin visiems, ką skelat (esate skolingi): kam donį, tam donį, kam muitą, tam muitą Mž32. Muitą užmoku R375. 2. Q174 mokestis už perėjimą, pervažiavimą per ką nors ar stovėjimą kur nors: Rinko muitą už tiltą nuo tų, kas eina ar važiuoja per tą tiltą BM10. Muitas nuog tilto SD156. Muitas už vietą R337. ^ Kožnas plovinys muĩtą ema, t. y. plyšta drabužis J. 3. prekių pervežimo ir pervažiavimo mokesčių rinkimo vieta: Muitus nukėlė ties valstybės siena ir juos suvalstybino rš. Mateus šventas evangelista, žmuo, pavadintas nuog muito Mž332. Aure pamatė žmogų, sėdintį ant muito, vardu Mateušą DP510.